Vikipedija Kira Lvovna Sazonova docentė ir politologė

Kira Sazonova: bendrieji duomenys

• Pilnas vardas: Kira Lvovna Sazonova
• Gimimo data: 1985 m.
• Kira Sazonova amžius: 36 metai
• Gimimo vieta: Nižnij Novgorodas
• Ūgis: –
• Svoris: –
• Trumpa biografija: Kira Sazonova yra politologė, išgarsėjusi dalyvaudama pokalbių laidoje „Laikas pasakys“. Jos pareiškimas dėl Rusijos, Ukrainos ir JAV santykių, taip pat prielaida, kad Europa reikš pretenzijas Rusijai dėl sovietinio režimo okupuotų šalių, atnešė Kirai populiarumą.
• Išsilavinimas: Nižnij Novgorodo universitetas. Lobačevskis
• Kira Sazonova Pilietybė: rusė

Apdovanojimai:

Kiros Sazonovos biografija

Kira Sazonova yra pradedančioji, bet gana sėkminga politologė. Šlovė ją aplankė po dalyvavimo televizijos politiniame projekte „Laikas parodys“.

Politinių projektų gerbėjai įsimylėjo Kirą Sazonovą tiesiogine prasme nuo pirmojo susitikimo. Jauna, graži, išsilavinusi, puikiai išmano politikos mokslus, jos kompetentingi samprotavimai gali išmušti bet kurį varžovą. Kira – jaunų, bet jau gana rimtų politikos veikėjų galaktika, galinti patraukti ne tik laidos žiūrovų, bet ir ilgametę patirtį turinčių profesionalių politologų dėmesį.

Vaikystė

Jauno politologo biografija – vientisa balta dėmė. Yra žinoma, kad ji gimė 1985 m., kad jos gimtasis miestas yra Nižnij Novgorodas, tačiau niekur nepavyko rasti jos gimimo datos, taip pat jokios informacijos apie jos artimuosius ir draugus. Yra įrodymų, kad ji yra iš paprastos šeimos, kad ji gerai mokėsi mokykloje ir baigusi studijas gavo aukso medalį. Iš karto po mokyklos ji tapo Nižnij Novgorodo universiteto studente. Lobačevskį, kurio diplomą ji gavo 2007 m. Jos specialybė – jurisprudencija.

2010 m. sėkmingai apgynusi disertaciją tema „Didžiosios jėgos JT taikos palaikymo sistemoje“, ji gavo politikos mokslų daktaro laipsnį.

Po metų Rusijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinėje akademijoje įvyko naujos disertacijos gynimas, kuriame buvo nagrinėjami teisiniai ginkluotųjų pajėgų panaudojimo JT taikos palaikymo misijoje aspektai. Po to Sazonova tapo teisės mokslų kandidate.

Karjera

Kiros karjera prasidėjo baigus studijas 2007 m. Ji buvo pasamdyta patarėja teisės klausimais kompanijoje Komplektatsiya i Tekhnologii LLC savo gimtajame mieste. 2008 metais Sazonova ir Aleksandras Karpačiovas įkūrė JT tyrimų centrą ANO. Direktoriaus kėdė atiteko Kirai. Šios organizacijos darbuotojai atliko tyrimus humanitarinių mokslų srityje. Pavyzdžiui, 2009 m. jie surengė renginį UNN studentams „Modeling the UN“. Ši organizacija dirbo iki 2011 m., vėliau buvo likviduota.

Likvidavus centrą, Sazonova perėjo į RANEPA Viešojo administravimo ir valdymo institutą, kur buvo priimta į valstybinių ir teisės disciplinų dėstytoją. Be to, jis veda tarptautinės teisės studijų kursus.

Siekdama išsaugoti įgytus įgūdžius, Sazonova nuolat tobulina savo įgūdžius, lanko specialius kursus Niujorke arba Rusijos užsienio reikalų ministerijoje. Ji dažnai kviečiama į politinius debatus, kur Kira drąsiai gina savo požiūrį bet kokiu klausimu, tiesiogine prasme stebindama oponentus savo erudicija ir šiuolaikinių politikos mokslų žiniomis.

Kiros Sazonovos asmeninis gyvenimas

Sunku įsivaizduoti, kad tokia protinga, erudita ir graži brunetė neturi gerbėjų armijos. Gali būti, kad yra vienas ir vienintelis, kuriam ji atidavė savo širdį, tačiau ši informacija taip pat užantspauduota. Nebuvo įmanoma „iškasti“ jokių detalių apie politologo asmeninį gyvenimą, mergina šią informaciją kruopščiai slepia. Kira neturi nei vienos paskyros socialiniuose tinkluose, todėl nieko apie ją sužinoti nepavyksta.

Įdomūs faktai

1. Nuo 2017 metų politologė tapo naujo dalyko „Viešosios teisės ypatumai Jungtinėje Karalystėje, JAV, Vokietijoje, Kanadoje“ mokytoja. Kira skaito paskaitas dviem kalbomis – rusų ir anglų. Be to, ji laisvai kalba prancūzų, italų ir ispanų kalbomis.
2. Be dėstymo, Sazonova vadovauja magistrantūros programai. Jei turi laisvo laiko, jį skiria moksliniams straipsniams, kurie publikuojami įvairiuose leidiniuose, rašo, taip pat rengia mokymo priemones universiteto studentams.
3. Kira gavo daugybę Rusijos Federacijos vyriausybės apdovanojimų ir paaukštinimų. 2004 m. gavo Potanino fondo federalinės stipendijų programos laureatės vardą, 2011 m. laimėjo programos „Rusijos intelektualiniai ištekliai“ čempionatą, 2014 m. gavo medalį „Už Krymo grąžinimą“.
4. Sazonovos pasisakymai rodo, kad ji gana erudita, turi puikų išsilavinimą ir geba apginti savo požiūrį. Kira – reta viešnia televizijoje, tačiau ją nuolat galima išgirsti radijo „Sputnik“ eteryje, kur kviečiama kaip tarptautinės teisės ekspertė.
5. Šiandien Kira Sazonova yra viena perspektyviausių Rusijos politologių ir tarptautinių santykių ekspertė. Ji yra instituto dėstytoja ir nuolatinė radijo laidų viešnia. Laisvas laikas Kirai – tikra prabanga, nes ji nuolat dirba ir tobulėja. Galbūt dėl ​​to jos asmeninis gyvenimas nėra sutvarkytas.
6. 2019 metų pradžioje Sazonova pasirodė radijo „Sputnik“ eteryje, jos dialogo su laidos vedėja tema buvo šiuolaikinių moterų vaidmuo mokslo raidoje.

Kira Sazonova socialiniuose tinkluose

• Facebookhttps://www.facebook.com/profile.php?id=100039028239638
• Telegrama https://t.me/kirasazonova

Kiros Sazonovos interviu

Kira Sazonova: „Aukštasis mokslas turi būti nemokamas“

Interviu nuo 2021-10-08

Jau seniai kalbama apie būtinybę keisti Rusijos švietimo sistemą. Daugybė apklausų rodo, kad dauguma rusų dirba ne pagal profesiją, o diplomas negarantuoja įsidarbinimo. Kodėl taip nutinka ir kokias švietimo srities problemas visų pirma reikia spręsti? Apie tai kalbėjomės su tarptautine teisininke, politologe, partijos „Teisingoji Rusija – už tiesą“ centrinės tarybos nare Kira Sazonova.

Aukščiausia klasė

— Švietimo reforma Rusijoje prasidėjo prieš 20 metų, įvedus USE. Kokie, jūsų nuomone, yra šių transformacijų rezultatai?

— Natūralu, kad pereinant nuo vienos ekonominės formacijos prie kitos, aukštojo mokslo sistemos reforma buvo tiesiog neišvengiama. Kitas klausimas – kas atsitiko galiausiai. Iš pradžių USE buvo pagrįsta gerais ketinimais, tačiau dabartiniai rezultatai rodo, kad tų žmonių, kurie išlaikė USE, rezultatai objektyviai yra prastesni nei neišlaikiusių vieningo valstybinio egzamino. Šiuo atveju kalbame apie statistinius parametrus, o ne apie asmenis.

Darbuotojai teigia, kad darbo rinkoje labai reikia rašyti ir kalbėti mokančių specialistų. Tačiau tendencija tokia, kad per pastaruosius dešimt metų net ir baigusieji humanitarinius skyrius turi gana vidutinišką žodyną. Žinoma, tai, be kita ko, susiję su pasauliniais skaitmeninimo ir virtualizacijos procesais, bet ne tik su tuo. E GE daugiausia yra bandomoji istorija, kuri nereiškia žodinio minčių išreiškimo. Taip, tai įmanoma daugeliui techninių specialybių, bet tai gali palaidoti humanitarinę sritį.

Kitas trūkumas, su kuriuo susidūrėme, yra universalus aukštasis mokslas, nes 9-ajame dešimtmetyje ir du tūkstančius metų visi skubėjo jį įgyti. Tai, pirma, labai persotino darbo rinką, ir, antra, išlygino pačią aukštojo mokslo idėją kaip tam tikrą privilegiją, kaip savotišką gana elitinį formatą, kurio, tiesą sakant, reikia ne visiems. Dėl to turime daug žmonių, kurie gavo aukštojo mokslo diplomus ir pateko į darbo rinką, kur jų neprireikė.

— Tačiau dabar aukštasis mokslas pamažu pereina į elito kategoriją vien dėl to, kad mažėja valstybės finansuojamų vietų, o kainos daugeliui tėvų neįperkamos. Kaip su tuo susitvarkyti?

— Mano subjektyvia nuomone, aukštasis mokslas turėtų būti tik nemokamas. Kai tik pradedame propaguoti švietimą kaip švietimo paslaugą, o mokytojus redukuojame į asmenis, kurie turėtų teikti šią paslaugą, niveliuojame aukštojo mokslo prasmę ir prestižą, taip pat suliejame konceptualų ir filosofinį pagrindą.

Manau, kad jei žmogus neįstojo į universitetą, vadinasi, šiuo metu jis nėra pakankamai geras. Jis gali užtrukti metus pagalvoti, į papildomus mokymus, gali eiti dirbti ar tarnauti kariuomenėje. Jei tikrai norime į rinką pateikti superspecialistus, reikia, kad jie būtų konkurencingi vieni su kitais. Priėmimo į universitetą etape turime išskirti geriausius iš geriausių.

Kai reklamuojame švietimą kaip švietimo paslaugą, o mokytojus sumažiname iki žmonių, kurie teikia šią paslaugą, lyginame aukštojo mokslo reikšmę ir prestižą

Profesionalus požiūris

– Praleidę metus aukštajam mokslui, ne visi baigia dirbti pagal specialybę. Kodėl tai vyksta ir ką su tuo galima padaryti?

— Tai, kad turime didžiulį procentą žmonių, kurie nedirba pagal specialybę, yra sistemingo požiūrio stokos rezultatas.

Socialistiniame modelyje žmogus užaugo ir buvo auklėjamas sistemoje, kurioje buvo garantija ir pasitikėjimas ateitimi. Žinojo, kad jei įstos į universitetą ar profesinę mokyklą, tai baigęs darbą turės garantuotą darbą. Kapitalistiniame modelyje niekas niekam nieko negarantuoja. Jei nori kovoti dėl vietos saulėje – kovok. Valstybė tiksliai nežino, kiek specialistų ir kokio profilio jai reikia. Be to, ilgėja gyvenimo trukmė ir aktyvus amžius, kai patyrę specialistai vis dar paklausūs ir nėra pasirengę palikti darbo. Dėl to neišvengiamai kyla kartų konkurencija.

Jeigu turėtume valstybės reguliuojamą darbo rinką, plius kažkokią valstybinę paskirstymo sistemą, galėtume tiksliai pasakyti, kur ir kokių specialistų mums užtenka, o kur yra perteklius. Tuo tarpu galime konstatuoti, kad turime per daug teisininkų ir ekonomistų, per mažai baigusių profesines mokyklas, o specialistai net su pagyrimu neįsidarbina.

— Kaip tuomet, jūsų nuomone, reikėtų kurti švietimą, kad išaugtų paklausūs specialistai?

— Visada tikėjau, kad kuo daugiau laiko skirsite bet kam, tuo geresnis rezultatas bus. Todėl, kai vaikas mokykloje turėjo gero lygio socialinius mokslus, tada ketverius metus buvo teisės fakulteto bakalauras ir giliai studijavo teisės disciplinas, o paskui nuėjo į magistratą, kur išsirinko sau kokią nors siaurą. teisinė specializacija, pavyzdžiui, civilinė ar tarptautinė teisė, pabaigoje gauname aukštos kvalifikacijos specialistą, teisininką su didžiąja „U“ raide ir apskritai žmogų, turintį daug žinių. Manau, kad žmogus, perėjęs visus pasinėrimo į profesiją etapus, yra tas specialistas, kurio reikia šiuolaikinei rinkai.

Kiros Sazonovos nuotrauka